apstovėti

apstovėti
apstovė́ti 1. tr. apeiti pastovint: Visas tris pečiaus puses apstovė́siu Lp. 2. refl. R sustoti, liautis judėti: Par upes, kalnus, pakalnes ėję, tyrus užėję apsistovėjo LMD(Sln). 3. refl. Š, Rtr, KŽ užsibūti stovint, užsistovėti. 4. refl. apsiprasti stovint: Aš apsistovė́jau ir stovėsiu, iki autobusas sustos Mrj. 5. tr. ilgai stovint priminti mėšlo, apminti: Kūtės durys apstovėtos, negal atdaryti Šts. Loviai apstovė́ti, reik pasikreikti Šts. Gyvoliai apstóva eglašakes ir skujas, ir y[ra] geriausis mėšlas Šts. Apstovė́ta staklės vištų, nėr jau kitur vietos – kaip tvarte Ut. | prk.: Aš dar apstovėsiu (suvedžiosiu) ne vieną [merginą] Šts. | refl.: Apsistovėjęs lovys, įšalęs Žem. Eik, tvartą palygink – karvės apsistovė́jusios Skr. Pašalas iškela akmenis ir apmintą, apsistovė́jusį medį Tl. 6. intr. stovint aplipti, apkibti nešvarumais: Dumblu jau apstovė́jusios tokios lydekos nutvertos Žeml. 7. refl. aptrešti: Eglė nugriuvus, apsistovė́jus Skrd. 8. refl. nusistoti (apie vandenį): Palauk, kolei vanduo apsistovė̃s, tada pamatysi, kur įmetei peilį Al. Kai vandenėlis apsistovėjo, bernelis mergelę prikalbinėjo LTR(Alv). 9. refl. pasidaryti pastoviam: Kole apsistóvi rudenį oras, tai viso būva: lietų, droblių Dglš. 10. refl. apsigyventi, apsistoti: Anys čionai apsistovė́jo Švnč. 11. tr. gerbti, branginti: Jis manę neapstóvi Kb. Labai savo apstóvi, mažiausį daiktą Rdm. Jis moka žmogų apstovė́t Pns. ║ Pns stengtis kam įtikti: Jiej nesugodo, kap jis apstovė́t Lp. 12. intr. taupyti, neeikvoti: Turėsim daugiau lėšų, neapstovėsime apie skatiką LzP. 13. (sl.?) tr. apginti: Tu nebijok, aš tavi apstovė́su KlvrŽ. 14. (vok. bestehen?) intr. prš išlikti, išsilaikyti. | refl.: Lepūnai neapsistovės po akimis tavo Mž511. Togidėl nusitverkit šarvus Dievo, idant galėtumbite atsispirt piktoj dienoj ir, vis pabaigę, apsistovėt BtPvE6,13. O jis (Dievas) yra pirm visų, ir visi daiktai per jį apsistovi BtPvKol1,17. \ stovėti; apstovėti; atstovėti; įstovėti; išstovėti; nustovėti; pastovėti; parstovėti; perstovėti; piestovėti; prastovėti; pristovėti; sustovėti; užstovėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • atstovėti — Š, Rtr 1. tr. K, J, KŽ stovint atbūti, atlikti užduotį: Eik už jį atstovėk [sargybą] Ėr. Drebi, kol atstovi šalty karaulą Pl. Tas kareivis, kap atstovėjo savo, atėjo pas karaliūną BsPIV183(Brt). 2. intr. kurį laiką stovėti: Kareivis atstovėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išstovėti — išstovėti; H162, LL296 1. intr. Rtr, Š išbūti kurį laiką stovint, stačiam: Valandomis ji išstovėdavo ties langu NdŽ. Aš išstovėjau savo adynas J. Kaip žydo žvakės išstovėjo par visas mišias, nė vienas neatsiklaupė Vkš. Kur ten atsisėsi –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nustovėti — š 1. intr. LL269, DŽ galėti, pajėgti stovėti, ištverti stovint: Kojos įsmilko, nebgaliu nustovėti Up. Galop ji visai pavargo, nebegalėjo nustovėti ant kojų NdŽ. Kol nustova kojūse, tol negydos Krž. Ar girtas, kad ant kojų nebnustovi? Srv. Jau tik …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parstovėti — tr. įminti, įslėgti, ilgai stovint (ppr. ko laukiant): Ji ir kiemo tvorelę parstovėjo (jo belaukdama prie tvorelės, berymodama ten, tvorelę sugriovė) J.Jabl. Aš parstovėčiau kalną klonelį, brolyčio belaukdama N343. Mes parstovėjom klevo grindeles …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pastovėti — intr. 1. R, N, Sut, K, M, L, Rtr, DŽ1 kurį laiką stovėti: Jis pastovėjo kiek laiko, laukdamas atsakymo NdŽ. Skubėjo užkasti [mirusį] – iš tolie atvažiavęs tik pri kapo pastovėjo Krš. Vaikai atbėgs, pastovė̃s i vėl nubėga JnšM. Kad ilgiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perstovėti — Š 1. intr. BŽ362, DŽ1 ištovėti, praleisti laiką stovint: Perstovėjo gerą valandą NdŽ. Parstovėjo motyna pri duobės kaip stulpas, ne sujudėt nesujudėjo Krš. Par dieną partovu pri vaiko, nėkur neišeinu Krš. Šią naktį par naktelę žirgas parstovėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • piestovėti — (dial.) žr. pristovėti 7: Jam piestovėjo uostukai Krg. stovėti; apstovėti; atstovėti; įstovėti; išstovėti; nustovėti; pastovėti; parstovėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prastovėti — Š; LL190 1. intr. NdŽ kurį laiką stovėti: Prastovė[ja]u po langu OG364. Aš prie sienos prisiglaudus prastovėjau visą naktį Pc. Dvi dienos [moterys] prastovėj[o] an ulyčios ir nebeigė kalbėt (juok.) Azr. Nesėdusiam sunku prastovėt Arm. ^ Kas ant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pristovėti — pristovėti; M 1. intr. NdŽ, DŽ1 ilgai stovėti: Kiek tu pristovi tam šaltam vandeny! J.Balč. Pristovėjo ikvaliai ir maniškė ant pamazgų (nebuvo šeimininkė) Rdm. | refl. N, K, NdŽ: Prisistovu pri katilų – pasėdėsu Krš. Atsisėskit, juk jūs ten… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • stovėti — stovėti, stovi (stovia Dv, stovna BzBkXXVII183, stauna K, BzBkXXVII183, BIII163; N, ėja), ėjo K, Rtr, Š; L 1. intr. SD353, H, MŽ, Sut, N, K, LL238, Rtr būti stačiam, laikantis ant kojų, nejudėti, neiti iš vietos: Sėskis, ko stovi! NdŽ. Stoviu,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”